Matomos ir nematomos Vilniaus skulptūros: Užupis
- UgNE
- Jun 20, 2017
- 2 min read
Ilgus metus Vilniuje gyvenantys gyventojai gali nustebti, kiek iš tiesų mūsų sostinėje slypi meno. Kai kurie objektai - dažnai lankomi ir žinomi visiems, tačiau kartais praeiname tam tikras vietas neužsukę į senamiesčio kiemelį ar nepakėlę galvos ir praleidžiame galimybę susipažinti su nuostabiais kūriniais.
Visai neseniai išleista knyga "Vilniaus skulpūrų kelias" dovanoja 21 ekskursiją po Vilnių ir jame esančius meno kūrinius. Pirmoji kelionė - po Užupį. Ekskursija pėsčiomis prasideda Maironio gatvėje. Užsukus į "Meno forto" kiemą čia laukia pirmoji skulptūra - "Vežimas". Surūdijęs, neaiškios paskirties vežimas - Gedimino Akstino kūrinys. Tai vienas iš pirmųjų naujos skulptorių meno bangos pavyzdys - kai pamirštamas gipsas, bronza ar akmuo ir ieškoma šiuolaikiškesnių sprendimų. Meno kūrinys gimė dar 1998 m.
Tame pačiame kiemelyje stūkso dar vienas meno kūrinys iš senų dujų balionų. Tai - scenografijos dalis, kurią buvo galima išvysti "Giesmių giesmėje". Instaliacijos autorius - Marius Nekrošius.
Keliaujant Bernardinų gatve neretas atkreipia dėmesį į prabangų "Šekspyro" viešbutį. Vis dėlto vertėtų ne tik žavėtis jo išore, bet užsukti ir į vidinį kiemą. Čia stovi viena įdomiausių sostinėje po atviru dangumi esančių skulptūrų - Minotauras. Algirdo Griškevičiaus skulptūra pavadinta "Minotauro pasirodymas".
Kita stotelė - Literatų gatvės siena. Čia - daugiau kaip 200 įamžintų rašytojų ir poetų. Menininkams paminėti naudojamos įvairios, skirtingos medžiagos. Sienoje įmontuoti ir keramikiniai, ir metaliniai, ir plasmasiniai, ir stikliniai bei iš kitų medžiagų pagaminti žinomas literatūros pasaulyje pavardes skelbiantys kūriniai.
Šalia Šv. Onos bažnyčios stovi visų pastebimas Adomas Mickevičius. Teigiama, kad šis paminklas yra vienas iš labiausiai lankomų paminklų sostinėje. Žinoma, jis pritraukia itin daug turistų iš Lenkijos dėmesio. Įdomus faktas, kad pirmasis paminktas A. Mickevičiui buvo pastatytas dar 1899 m., tačiau jis įkurdintas Šv. Jonų bažnyčioje, nes tuometinė caro valdžia neleido statyti paminklų mieste.
Visai šalia gatvės netoli A. Mickevičiaus paminklo - dažno praeivio pralenkiamas nepastebint paminklas Lietuvos laisvės lygos protestui atminti.
Keliaujame į Užupį. Pirmiausia užsukančius į Užupį pasitinka undinėlė. Skulptūros sumanytojai - šalia esančios kavinės savininkas - Romas Vilčiauskas. Jo sugalvotų skulptūrų Užupyje yra ir daugiau. 2004 m. garsioji Vilniaus undinėlė buvo Vilnelės nuplauta. Galima pasidžiaugti, kad miestui ją pavyko atgauti.
Toliau žengiame į Užupio meno inkubatorių, kuriame tenka nuolat sukioti galvą, nes vos šiek tiek pasisukus akys sustoja prie naujo meno kūrinio.
Kita stotelė Užupyje - "Užupio angelas". Tai bene labiausiai žinomų Vilniaus skulptūrų, o kartu dažna miestiečių susitikimo diena. Dar prieš porą dešimtmečiu nesaugia Vilniaus vieta laikytas Užupis visiškai pakeitė veidą, o kartu tai liudiją ir taiką simbolizuojantis angelas. Skulptūros idėja kilo paminėti užupietį Zenoną Šteinį. Kol 2002 m. ant kolonos nusileido pats angelas, jo vietoje buvo apgyvendintas kiaušinis. Šalia ir įkurdintas ir fontanas, tegiama, kad Užupio nepriklausomybės dieną iš jo teka ne vanduo, o nemokamas alus.
Subačiaus gatvėje, šalia senų plytinių daugiabučių esantys du paminklai mena liūdną šios Vilniaus vietos istoriją. Šiuose pastatuose buvo apgyvendinti darbo stovykloje praėjusio amžiaus 5 dešimtmetyje dirbę žydai. Dviejuose pastatuose buvo apgyvendinta daugiau nei 1000 žydų.
Vėl grįžtame į Užupį. Vaikščiojant netoli Vilnelės verta nuleisti akis ir išvysti "Mandalą", kuri yra Tibeto skvere. Tibeto skvero idėja įgyvendinta 2010 m. "Mandalos" autorius - Rimantas Sakalauskas.
Paskutinis sutojimas - Vilniaus dailės akademijos kiemas. Jame pasimatuoti betoninius batus kviečia jaunieji menininkai.
Daugiau kelionių po skulptūriškąjį Vilnių galima rasti Modernaus meno centro knygoje "Vilniaus skulptūrų kelias".
Comments